Ar ultragarsinis ūkizavimas veikia?

Atitinkami tyrimai rodo, kad ultragarso atomizacija yra ultragarso energijos naudojimo procesas, kad skystis dujų fazėje sudarytų smulkius lašelius, ty vibruojančio skysčio paviršiuje susidaro ultragarso bangos, o vibracijos smailė, sudaryta iš amplitudės, atskiria ir sulaužo lašelius nuo paviršiaus. Didėjant ultragarso dažniui, atomizuoti lašeliai tampa plonesni ir smulkesni. Paprastai, veikiant ultragarso vibracijos dažniui, galima gauti smulkius lašelius. Be to, ultragarso dažnio laukas gali pašalinti arba ploninti temperatūros ribinį sluoksnį šalia šilumos perdavimo paviršiaus, taip skatindamas šilumos perdavimą.

Naudojami skirtingi atomizacijos procesų tipai, kurie gali būti klasifikuojami pagal energijos perdavimo poveikį skystos plėvelės paviršiaus atomizacijai. Mechaniniai ar tradiciniai atomizacijos procesai, tokie kaip dviejų skysčių atomizacija, slėgio atomizacija ir rotacinio disko atomizacija, naudoja mechaninę energiją skysčio kinetinei energijai slėgiui ar didinimui, kad ją būtų galima suskaidyti lašelių pavidalu. Šie procesai reikalauja daugiau energijos ir negali kontroliuoti galutinio lašelių dydžio ir išstūmimo greičio.

Skirtingai nuo tradicinės atomizacijos, jis gali būti efektyvesnis ir tik reikalauja, kad elektros energija būtų perduodama į pjezoelektrinį keitiklis, kad purkštukas rezonuotų. Lašeliai neturi judančių dalių, lašeliams sukurti naudojamos tik mechaninės vibracijos, kurias sukelia tiekiama elektros energija. Kadangi nereikia papildomos energijos, lašelių dydžio pasiskirstymą galima geriau kontroliuoti.

Nustatytas vidutinis lašelių skersmuo, kurį sukelia kapiliarų smailės, esant priverstiniams vibracijos dažniams 10–800 kHz skirtingiems darbiniams skysčiams (įskaitant vandenį, alyvą ir išlydytą vašką), ir ryšys tarp vidutinio reaktyvinių lašelių skersmens. dp = 0.34*8π / ρf2

Kapiliarų bangos ir kavitacijos poveikis

Ultragarso atomizacijos generavimas grindžiamas kapiliarinių bangų efektu ir kavitacijos efektu. Veikiant 20 KHz atomizuojančią galvą su mažesne galia, pastebima, kad atomizuojančios galvos paviršiuje yra tinklelio tipo reguliari struktūra, turinti tą patį skaičių smailių ir lovių vieneto plote, vadinamą kapiliarinėmis bangomis. Ši mažos galios įvestis sukelia paviršiaus trikdymą be faktinio lašelių išstūmimo.

Kavitacija yra mikroskopinis reiškinys, kurio negalima tiesiogiai stebėti atomizuojančios galvos paviršiuje plika akimi. Per fotoaparato laiko tarpą buvo rasti du skirtingi lašelių tipai, ty beveik sferiniai lašeliai ir dryžiai, kurių dryžiai turi didesnį greitį, ir beveik sferiniai lašeliai, turintys mažesnį greitį, kur galima nustatyti kavitacijos buvimą.

Ertmių susidarymas šalia purkštuvo paviršiaus ir skystoje plėvelėje ir vėlesnis šių ertmių žlugimas lemia didelį energijos kiekį; taigi, palyginti su mažu išstūmimo greičiu, pastebėtu kapiliarinių bangų sklidimo sukelto lašelių išstūmimo atveju, kavitacijos poveikis labai padidina lašelių išstūmimo greitį. Tuo pačiu metu skysčio užimamas paviršiaus plotas atomizuojančios galvutės gale mažėja, nes padidėja purkštuvo dažnis, todėl sunku užfiksuoti kapiliarines bangas ant paviršiaus.